Santrauka
Truputį ne taip, kaip danguje
Santrauka
– Laukei laukei ir štai sulaukei, – pasakė nepastebimai atėjęs Ypata. – Gražu, kai neužmiršta.
Santrauka
Kas tas kvailys, kuris pirmas pasakė, kad saulė leidžiasi, teka, „įslenka debesėlyje“! Nesileidžia ji! Neteka! Ir niekuomet taip nebuvo!
Santrauka
Buvo ir tokių, kurie rimtai manė, jog Pranas susigundė mintinai išmokti Šv. RAŠTĄ. Žinantiems jo fenomenalią atmintį, net ir tokia nuogirda nekėlė abejonių
Santrauka
O žingsniai pupt ir pupt dienoj naktyj, dienoj - naktyj...
Santrauka
Pasijutau iščiulptas ir atrodė, kad nieko kito negaliu veikti, tik laukti. Atsakys? Įdomu. Neatsakys? Tuomet kam bereikalingi motinų iš Kalkutos pamokslavimai?
Santrauka
- Šventė ne todėl, kad šventa, o todėl, kad gera. Man gera, Pranuci.
Santrauka
- Et! Pernelyg sausa, kad ir muzika neklauso. Regis, ir mintis yra, ir patirties nemažai, o eilėraščio, o mūzos nėra
Santrauka
Nėra sunkesnio daikto kaip žmogus. Atrodo, jog ne save, o visą pasaulį keli. Galėtum nekelti, bet esi priverstas.
Santrauka
Nežinau. Dabar jau nežinau. Tu pasirinkai būti ir būti, o mane jau iš karietos gena lauk. Nors tyliai, bet gena.
