Santrauka:
Pasveikinu tą nuodėmę, kuri / lopšyj įkėlus / kūdikėlį supa.
Taip iš tiesų –
Išmokus vaikščioti po žodį,
Galėtum nukeliaut toli.
Ten su Ieva Adomas
Vaikščioja po sodą
Ir ligi obuolio nemato,
Kad nuogi.
O Dieve,
Iki šiol man knieti rūsčiai –
Kodėl reikėję slėpti tiesą
Ir žmogaus akis
Net rojuje melu badyti?
Kodėl reikėję drausti
Būti savimi?
Pasveikinu tą nuodėmę,
Kuri,
Lopšyj įkėlus,
Kūdikėlį supa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-14 01:21:07
lyg ir aiski tema, taciau interpretacijoms vietos liko... :))) Interpretuoju trimis kampais....
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-12-13 12:55:31
gerai. išmokta vaikščioti po žodį. kartu su mintimi (netgi knietint rūsčiai...).
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-12-10 12:54:03
Įdomiai...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-12-10 07:52:03
Ne visos nuodėmės karčios:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-12-10 07:10:58
? keistoka interpretacija... /ale kožnam savo/