← Atgal
Pelėda
Vartotojo galerija
Kūriniai
1. 13. Prie daugtaškio glaudžiuosi kaip žiniuonio...
Kategorija:
Eilėraštis proza
Komentarai:
1
Skaityta:
32
|
|
Kategorija:
Eksperimentas
Komentarai:
0
Skaityta:
29
|
3. 12. Griaustinis mums vėliau
Kategorija:
Eilėraštis
Komentarai:
0
Skaityta:
27
|
| Rodyti visus |
Naujausias užrašų įrašas
Pelėdų proEzija... Kas tai?
Kai regi dvi pelėdas, argi pasakysi, kad viena? Tenka persikelti į daugiskaitą. O kad abi pelėdos pritiktų savo išvaizda, tai nebūtina. Visokios jos. Tačiau atsitinka ir kitaip. Šauk išmanytu vardu kad ir bent ką – žmogų ar ne žmogų, – greitai įpras ir išgirdęs atsišauks. Išgirdau ir aš pašaukiant – Pelėda. Užsiliko. Pelėdos pravardė darėsi vis savesnė. Tačiau vėliau atsitikę, kad ilgus laikus niekas taip nešaukė ir save kaip pelėdą visiškai užmiršau. Ir štai aną kartą, panūdusi sugrįžti atgal, ji pritūpė šalia ir pasilikome būti kartu. Pelėda ji, Pelėda aš, o visumoje – pelėdos abi, visai nepaisant, kad autoportretais vienas panašus į paukštį, kitas – į žmogų.
– O proEzija? Su kuo ji valgoma? Kaip?
Tai tos pačios proza (Pro) ir poezija (Poe), bet išsinuomojusios popieriaus gyvena pasirašinėdamos būtent taip: proEzija. Ką gi? Argi gaila? Juolab dabar, kai įpratau ne tik taip girdėti, bet ir pats taip jas vadinti. Pradžioje šypsojosi, išgirdusios taip mane pašaukiantį, bet vežimas įsivažiavo taip, kad pasimanė, jog galėtų atsirasi ir raštai, pavadinti „Pelėdų proEzija.“ Bus nebus jie, tačiau po visur išmėtytus jų raštus galima ir netyčia surinkti į knygelę. O kartais gi pasinori ir savimi atsikvėpti kaip praeitimi. Tegu! Valgyti tokie užsiėmimai neprašo...
Kai regi dvi pelėdas, argi pasakysi, kad viena? Tenka persikelti į daugiskaitą. O kad abi pelėdos pritiktų savo išvaizda, tai nebūtina. Visokios jos. Tačiau atsitinka ir kitaip. Šauk išmanytu vardu kad ir bent ką – žmogų ar ne žmogų, – greitai įpras ir išgirdęs atsišauks. Išgirdau ir aš pašaukiant – Pelėda. Užsiliko. Pelėdos pravardė darėsi vis savesnė. Tačiau vėliau atsitikę, kad ilgus laikus niekas taip nešaukė ir save kaip pelėdą visiškai užmiršau. Ir štai aną kartą, panūdusi sugrįžti atgal, ji pritūpė šalia ir pasilikome būti kartu. Pelėda ji, Pelėda aš, o visumoje – pelėdos abi, visai nepaisant, kad autoportretais vienas panašus į paukštį, kitas – į žmogų.
– O proEzija? Su kuo ji valgoma? Kaip?
Tai tos pačios proza (Pro) ir poezija (Poe), bet išsinuomojusios popieriaus gyvena pasirašinėdamos būtent taip: proEzija. Ką gi? Argi gaila? Juolab dabar, kai įpratau ne tik taip girdėti, bet ir pats taip jas vadinti. Pradžioje šypsojosi, išgirdusios taip mane pašaukiantį, bet vežimas įsivažiavo taip, kad pasimanė, jog galėtų atsirasi ir raštai, pavadinti „Pelėdų proEzija.“ Bus nebus jie, tačiau po visur išmėtytus jų raštus galima ir netyčia surinkti į knygelę. O kartais gi pasinori ir savimi atsikvėpti kaip praeitimi. Tegu! Valgyti tokie užsiėmimai neprašo...
Sukurta: 2019-11-14 18:54:12
Rodyti visusVartotojo informacija
| Slapyvardis: | Pelėda |
| Vartotojas nuo: | 2006-03-27 12:16:45 |
| Vardas, pavardė: | Pranas |
| Gimimo data: | |
| Lytis: | vyras |
| Miestas: | Šklėriai |
| Apie save: | www.kaipdanguje.blogspot.com kitas www.uoksas.tinkle.lt arba http://peleda.mybb.ru/ Akmuo nemoka plaukt. Senatvė - irgi. Sunki gelmė lig dugno nuleista. Tačiau širdis gražiai pasaulį girdi - Auksiniais žodžiais rudenio Atsiliepia giesmė. |
| Tinklalapis: | http://peleda.mybb.ru/ www.uoksas.tinkle.lt |
| Kūrinių skaičius: | 1590 |
| Komentarų: | 2804 |
| Žinučių: | 1028 |
| Užrašų: | 80 |
| Paskutinį kartą lankėsi: | 2025-01-21 16:48:43 |
| Mėgstamiausiuose: | 3 vartotojas (-ai), 28 kūrinys (-iai) |