Santrauka
Vidinis irgi buvo nustebintas – stebėjosi, kaip atsitiko, kad dažnai matydamas Vito Čaidos pastatytą pečių, mažiausiai skyrė jam dėmesio, net nepamanė, kad jis galėtų būti jo poezijos objektas.
Santrauka
Dziedulis, beje, irgi moka piešti. Tai jis Astę piešė. E, vaikai, vaikai! Ką jūs darytumėte be manęs, - linksmai nusiteikė J.(jotas), pabėręs žiupsnelį sąmojo
Santrauka
- Būna, sese, ir vaidybos. Na, bet eime J.(joto) kelti. Jo galva didesnė. Ką nors sugalvosime, kad vietoje Ypatos laidotuvių polkas šoktume. Kartu su Ypata
Santrauka
Nutilo šniokšt žirgai / ir brizgilai / ūmai / nutilo.
Santrauka
Truputį ne taip, kaip danguje
Santrauka
– Laukei laukei ir štai sulaukei, – pasakė nepastebimai atėjęs Ypata. – Gražu, kai neužmiršta.
Santrauka
Kas tas kvailys, kuris pirmas pasakė, kad saulė leidžiasi, teka, „įslenka debesėlyje“! Nesileidžia ji! Neteka! Ir niekuomet taip nebuvo!
Santrauka
Buvo ir tokių, kurie rimtai manė, jog Pranas susigundė mintinai išmokti Šv. RAŠTĄ. Žinantiems jo fenomenalią atmintį, net ir tokia nuogirda nekėlė abejonių
Santrauka
O žingsniai pupt ir pupt dienoj naktyj, dienoj - naktyj...
Santrauka
Pasijutau iščiulptas ir atrodė, kad nieko kito negaliu veikti, tik laukti. Atsakys? Įdomu. Neatsakys? Tuomet kam bereikalingi motinų iš Kalkutos pamokslavimai?