Santrauka
- Valio!- apsidžiaugęs net šūktelėjau.- Savo Šventdurnę jau žinau,- ir pajaučiau, kaip iš lašelinės sutankėjo lašų pupsėjimas: organizmas į teisingą supratimą atsiliepė pozityviai.
Santrauka
O tu, poete, būk! Lengviau į atmintį įeiti bus.
Santrauka
Apžiūrėjusi kitus gydytoja sustojo prie manęs. Šiek tik pasimankštinau, užsimerkęs pataikiau rankos pirštu į nosį.
Santrauka
Senatvė eina Vilniaus miestu...
Santrauka
Sakyk, o Dieve, ką gi tu turgų darbymetyj veiki?
Santrauka
- Priimkit, žmonės, Lietuvos šakelę
Santrauka
- Kalbėk, Pranuci. Kol dar gali - kalbėk. Kad ir iškreipta burna, bet ji sava. Ir patikėk -su ja tokia būti patogiau, negu ąžuole.
Santrauka
- Eik kakoti, Vidini. Nesulauksi! Pasilik sau didvyrio ordiną.
Santrauka
Jeruzalę jau Vilniuj turim - // raudoms surinkti // reikalinga Siena.
Santrauka
Įsiklausiau, norėdamas išgirsti Ūdrio dainą „ Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“ iš Vytauto Klovos operos „ Pilėnai“. Šventa tyluma, o iki Pilėnų atrodo nežinomas kelias. Ne, tai ne tas Vytautas Juozapaitis...