Santrauka
Ir po nervus, // kaip kosmosą // atstumai vaikšto nevienodi...
Santrauka
Bet tikiu, // net žinau, // kad į sapną įėjęs, // jau išmoksiu suvokti save
Santrauka
- Jūs man šiandien labai gražus, ponas Ypata, - pati sau netikėtai pasakė Astė: - Nematau prie jūsų šono muškietininko špagos, o gražus.
Santrauka
Tegu palikę metai leis Tau pailsėti...
Santrauka
– Nesu, Aste, tas bailys, kuris nemoka išskirti svarbesnius dalykus. Argi būtina man sekti austrų kompozitoriumi Arnoldu Šenbergu. Taip, tas tiesa, kad mirė penktadienio tryliktąją, bet...
Santrauka
- Ot, kad tokių vyrukų bent keletas Šklėriams - kitaip gyvenimas apsiverstų,- parodė Vidinis į Joną Bartkų, nelengvai parsinešantį pusmaišį dirvožemio.
Santrauka
- Pagrok dar, Dūdoriau, - paprašiau priėjęs, ir visi pasilikome vietoje, girdėdami ir matydami, kaip virpa muzika Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „ Dūdoriaus“ sieloje.
Santrauka
Tave nupieš Čiurlionis // paveikslas būsi drobėje // dar išaustoj // iš mano tėviškės linų...
Santrauka
Su kryžiumi, Vidini, iš tikrųjų nei reikia, nei įmanoma atsisveikinti. Jo jokia karieta neišveš. Tu ta žinai. Kiekvienas esame sau kryžius.
Santrauka
- Ypata, neprasidėk! - šūktelėjau. - Yra įdomesnių dalykų. Va, linkėjimus siunčia Jonas Bartkus. Dovanų irgi. Prisimink! Kartu dirvožemį sėjome ant Karlonų kalnelio.