Santrauka:
Ir po nervus, // kaip kosmosą // atstumai vaikšto nevienodi...
Pro milijoninę sekundės dalį,
O gal - netgi mažiau
Praeina įspūdis
Kaip sunkų kūną
Lengvos laumės kelia
Ir suprantu:
Atgal grįžtu
Į buvusį save -
Normalų psichą,
Patarnauti laiptų
Skersvėjams
Ir mylimam šuneliui.
Sudėjęs lūpas,
Švilpauju giesmelę,
Bet ji, deja,
Nepakelia sparnų.
Per milijoninę
sekundės
dalį
Kažkur paklydęs,
Pėsčiomis
namo
einu.
Tai nei tikėjimas, nei – ne:
Ir po nervus,
Kaip kosmosą
Atstumai vaikšto nevienodi...
Ir keista,
Kai net žodžio, raidės
Tart nemoki,
Nors šviečia,
žiba,
minta
burnoje.
Pro milijoninę sekundės dalį
Pasaulį šviesmečiuose pamačiau,
Nešiojau mylimą šunelį
Ir laiptų skersvėjus išbučiavau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-06 19:15:33
...būtent, kad artima...ir kosmiškai žavu...taip miela prisiglausti prie tų žodžių...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-01-06 15:05:37
gal ir nekomentuosiu :) daugelis pasisakė ta linkme, o visko išreikšti, matyt, ir nepasiseks. Taigi... išgėriau...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-01-06 14:51:54
labai
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-06 12:06:17
labai geras,patiko,labai artima...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-01-06 09:21:16
Per milijoninę sekundės dalį
Kažkur paklydęs,
Pėsčiomis namo einu.
Iš tikrųjų artima. Norisi būti ir būti su tais žodžiais. Sudėjęs lūpas švilpaukit giesmelę, bet tegu pakelia jinai sparnus. Sėkmės!
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-01-06 01:08:26
mintys dėstomos lengvai, natūraliai ir skvarbiai, nešdamos skaudžią potekstę. Platus mąstymas.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-01-06 00:41:51
Perskaičiau. Komentaras bus vėliau. Viena tik: ARTIMA.