Santrauka
Tyloj šitoj // net pragaras kūrenas..
Santrauka
Net nežinau, kaip dangui reiktų būti, jeigu manęs nebūtų čia
Santrauka
Kad nereiktų pareiti // ir žodyje ieškot tikrovės užmirštos.
Santrauka
Bet vis baugiau sugrįžti į jaunystę // ir ten, kur bet kada buvau.
Santrauka
Reikia surast, ko atrodo savy neturi, // kad suvoktum staiga, // jog tai TU.
Santrauka
Gal būt nupiešti dangų, o jame – save?
Santrauka
- Valio!- apsidžiaugęs net šūktelėjau.- Savo Šventdurnę jau žinau,- ir pajaučiau, kaip iš lašelinės sutankėjo lašų pupsėjimas: organizmas į teisingą supratimą atsiliepė pozityviai.
Santrauka
O tu, poete, būk! Lengviau į atmintį įeiti bus.
Santrauka
Apžiūrėjusi kitus gydytoja sustojo prie manęs. Šiek tik pasimankštinau, užsimerkęs pataikiau rankos pirštu į nosį.
Santrauka
Senatvė eina Vilniaus miestu...
