Santrauka
Kai būtas laikas susitinka // su būtu manim.
Santrauka
Kitaip nepavadinsi TO, // kuris palieka žingsniuose žvaigždės...
Santrauka
Ar kas galėjo pamanyti, kad karieta turės tokią vežėją? Būk laminga, Aste! Pasaugok ją geriau, negu tai dariau aš...
Santrauka
Tebūna tau dangus, o Dieve, // o Malvina te mano bus.
Santrauka
Tegu dejuoja atmintis! // O iš tiesų - nebūna taip, //kad be namų.
Santrauka
Net nepamačiau, kai Ypata nuėjo į karietos vėliavos pakėlimo- nusileidimo aukštelę ir iš ten pasigirdo trys jau senokai girdėti vario dūžiai.
Santrauka
O tu ir vėl, žiemos rūtele,// paošti vėjams palikta...
Santrauka
O gal jis ne mane, // gal šitaip Žmogų piešia?
Santrauka
Dar vis maniau, kad jie išnyks, // kažkam kalbėti mano žodžiai.
Santrauka
Po truputį – visur // ir būna taip, kad netikėtai nustembu...
