Santrauka
Vėl sveika akimi žvilgt į kairę, į tuščią lovą, kurioje prieš metus surasdavau Gediminą Valacką. Ech, kas galėjo, švogriau, patikėti, kad taip toli būdami, kartu eisime į Kalėdas.
Santrauka
Gražai, broleli, reikia žmogui mirti -
Santrauka
Nepasakė gydytoja, kad reikia šypsotis, bet „karietą“ parūpino. Ji stovėjo už priimamojo durų koridoriuje, o prie jos – ir vežėja. Taip, vežėjA.
Santrauka
- Nemanau, kad GAMTA galėtų pakęsti begalinį niokojimą,- tarė Vidinis. - Siaubia ją gi ne kažkokios nematomos jėgos. Niokotojas yra arba jos pačios kūrinys, arba jis jai padovanotas.
Santrauka
Jeigu nori nubausti nedorėlį, parašyk jam už blogą kūrinį labai gerą vertinimą. Ir jis džiaugsis, netgi neįtardamas kokius žiaurius spąstus paspendei. Džiaugsis...
Santrauka
Dabar jau pasėta. Kas dygo - išdygo ir belieka tik būti visomis valdžiomis nepatenkintu ir skųstis, kad, girdi- ak, kaip nepragyvenamai sunku
Santrauka
Iš čia ateina būt Tėvynė // ir motinos paveikslu // vaikšto akyse.
Santrauka
Nepailsėkim, sesės - broliai, // nerasdami Savęs.
Santrauka
Kalbėkime be žodžių daugiareikšmių, // tiesiog kaip du bičiuliai, ištikti bėdos.
Santrauka
- Ką? Giedojo gaidžiai? - perskaitydamas parašytą tekstą, klausiu ir juoktis - verkti norisi. Tik beprotis gali išgirsti Vilniaus Naujininkuose giedančius gaidžius.