Santrauka
- Tu plio-pes- solė, Šventoji,- spiegtelėjau vaikiškai plonu dviejų - trijų metų vaiko džiaugsmu supratęs, kad nors ir senatvėje, nors ir su lazda, bet argi ne karys, kai šalia pasilieka būti Šventoji...
Santrauka
Kas daryti, kad ir avis sveika, ir vilkas sotus? Nelabai paisiau apie mano ir Vidinio santykius su jomis: svarbiau buvo, kad bent kiek geresni santykiai atsirastų tarp Šventosios ir blakės.
Santrauka
Aš būtent šitokia lemtim tikiu.
Santrauka
MINDAUGAS: Ėjau pas Dievą ir prašiau: leisk, Valdove, bent metelius kitus pabūti vėl žemėje. Ne, ne! Ne karaliumi, Visagali, o žmogumi tarp žmonių.
Santrauka
- Kai girdžiu kreipiantis „karaliau“, tai veidą kreipia ironija. Karalius be karūnos. Be karalystės. Karalius griuvėsiuose...
Santrauka
Kažin, kiek metų, kai su šituo durklu krūtinėn? O nesurūdijęs....
Santrauka
- Tprūūū, Ygaga. Pailsėk, mielas žirge. Aš irgi. Sako, čia Lietuva gyveno...
Santrauka
- Pagalvok! Kunigo Burbos dvasia, o kalba Tomo Vaisietos balsu. Kodėl?
Santrauka
Jeigu girgžda, tai neturiu teisė nepatikėti. Dabar daug kam galvose girgžda.
Santrauka
Netyčia pavyko aptikti seną, dar praėjusio amžiaus blakę su karietos pirmos kelionės įrašu.