Namuose Visatos

Santrauka:
Aš būtent šitokia lemtim tikiu.
                     Nejau manei,
                     Kad gal išnykęs,
                     Jau neišgirsi tu manęs?
                     Aš netikiu lemtim NYKIMO
                     Kol oras, kol lietus,
                     Kol danguje
                     Tiek daug spalvų,
                     O sodai žydi
                     Kaip pražilusi galva.
                     Net ir tuomet,
                     Kai negalėsiu žmogumi ateiti –
                     Atpūsiu vėju, dulke, smėlio smiltele,
                     O gal prie lango pušele užaugsiu,
                     Kad va ir šitokį pažintumei mane.
                     Juk supranti,
                     Net žodžiai šie –
                     Jie irgi dils judėjimo būty.
                     Man regisi, kad nieko taip gražaus nėra,
                     Kaip nesustoti einančio kelyj.
                     Aš būtent šitokia lemtim tikiu.
                     Ir ar svarbu,
                     Kaip kas gražiau pasako?
                     Einu dienom, naktim, sapnais
                     Ir gyvenu
                     Kaip Dievas be ribų,
                     Net jeigu be dangaus –
                     Su juo kartu
                     Vieninteliuose namuose
                     Visatos…
Pelėda

2009-07-08 10:33:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-07-15 19:40:54

Net jeigu be dangaus-
Su juo kartu
Vieninteliuos namuos
Visatos...

Tikra tiesa. Ten mūsų namai.

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-07-08 23:34:25

Ir gyvenu kaip Dievas be ribų-n u o s t a b u!

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-07-08 20:00:38

Tikėjimas, viltis Visatos namuose - būtent.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2009-07-08 17:08:39

Ir vėl norisi skaityti ne vieną kartą, ačiū.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-07-08 15:10:16

tikėkime

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-07-08 14:06:35

Gera tikėti nemirtingumu, Visatos klajūnu, tik gaila kad ne žmogumi...Teisinga tikėti...kuo nors kitu...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-07-08 12:07:03

Einu dienom, naktim, sapnais
Ir gyvenu
Kaip Dievas be ribų,
Net jeigu be dangaus –
Su juo kartu
Vieninteliuose namuose
Visatos…

...didingai šviesu, skaidru...ir platu..

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2009-07-08 11:54:19

mielas

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-07-08 11:39:01

Kai negalėsiu žmogumi ateiti -
Atpūsiu vėju, dulke, smėlio smiltele,
O gal prie lango pušele užaugsiu...

Gražiai... Už tokius žodžius belieka tik padėkoti.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-07-08 11:27:12

Tvirtas požiūris ir labai įtikinamai. Iš tikrųjų, tokios eilės įkvepia tikėjimui, pastiprina... Ačiū Jums.
... O sodai žydi/Kaip pražilusi galva. - gražus palyginimas.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2009-07-08 11:10:26

Einu dienom, naktim, sapnais
Ir gyvenu
Kaip Dievas be ribų,
Net jeigu be dangaus –
Su juo kartu
Vieninteliuose namuose
Visatos… --- pasiimsiu šią mintį, kad galėčiau dažniau žvilgtelėt, kai ko nežinosiu. Ačiū.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-07-08 10:59:39

Pradžiuginote EILIUMI. Labai stipriai jis pasibeldė, pakėlė iš savotiško stingulio, liūdesio (vadinu tai "kritimu duobėn") savo ramiu, erdviu ir nenusakomu toliu atsiverinčiu kalbėjimu. Pasijutau ir aš Dalimi. Prasmė, Tikėjimas Esatimi atsivėrė taip ryškiai ir nesvarbu, kad ne visuomet viskas pavyksta. Tiesiog ramu ir gera... DŽIAUGIUOSI ŠIANDIEN JĮ PIRMUOJU PERSKAIČIUSI. Jėgas atgavau :)