Santrauka:
Rytais nubudęs // vaikščioju dausom...
Užburtas.
Ir kitaip nemoku –
Rytais nubudęs
vaikščioju dausom,
Atrodo,
Kad tik ten galiu sutikti Žmogų
Dar neišblankusių dažų spalvom,
Kai jis
ką tik nukeltas nuo molberto,
Kai jo kūrėjas
Įkypu žvilgsniu
Apžvelgęs darbą,
Ištaria žodžius:
– Norėčiau,
į mane kad būtų panašus,
Tačiau – ar bus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-07-15 19:38:14
O mane užburė kūrinio peizažas ir jausmo tikrumas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-07-14 09:14:06
Nerimastingas klausimas, bet kartu ir užburiantis sugrįžti į pradžią - kiekvienas rytas suteikia ir naują viltį... panašėti. Skaidriai.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-13 17:39:34
Šiose spalvose tikrai per daug vandens nepripilta. Puikus piešinys!
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-07-13 15:45:13
Geras Kūrėjo noras, o išsipildė jis su kaupu - taip ištobulino Kūrėjo duotį, jog pats Kūrėjo kūrinys artinasi prie išnykimo ribos...Kūrėjas ir pabaigą numatęs buvo...Kūrėjo atvaizdas aikštingas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2009-07-13 14:06:43
Tas viską atperkantis:
– Norėčiau [...]
Tikriausia, bus.