Santrauka
Pirmą kartą atėjau į Celsijų - varduvininkų susitikimą žinodamas, kad šalia yra blakė - Gražuolė. Ir kaip pasakyti, kaip mirktelėti, kaip duoti žinią, įspėti, kad būtų atsargūs?
Santrauka
- O tu ar gerai supranti jį, Vidinį? Jis ne kaip iš mūsų kraštų, kur mirtis yra ragana ar giltinė su dalgiu ant peties. Ne. Tai netiesa. Tai beržas. Beržas su plieno dalgiu ant peties.
Santrauka
Kalbu su angelais // ir suprantu - // tokių dalykų tavo protas nepriims.
Santrauka
Šalia pirštu ant stiklo parašyto žodžio BLAKĖ parašiau SUPRANTU.
Santrauka
... Ir štai įleidžiu į save gyvatę- // dabar ji šliaužios, smegenis laižys.
Santrauka
Ak, kaip gera // kad nors atilsyje suprantu - // mano laikas visuomet kartu
Santrauka
Nejau kas manot, kad tyloj – ramybė?
Santrauka
- Atsitiko, ponai, daugiau, negu matome ir patiriame. - pasakė Gražuolė: - Jono Krikštytojo netikėtas pasirodymas tik parodo, kad nesame saugūs.
Santrauka
- Taip. Jūs teisus, - bičiuliškai pasakė Ieželis: - Kur valdžia, ten ir vaidinimai. Bet juos maitina ne pasakos, ne mitai, o realybė, gyvenimas.
Santrauka
- Palaukite minutėlę, - paprašė Vidinis mudviejų su Šventąja ir, nuėjęs prie etažerės, atsinešė saujoje blakę.
