Santrauka:
Sustok, žmogau // gal tas vienintėlis- jau tu?
Dar ieškau
Žemėj ir savy
To man vienintelio,
Kuris turėtų būti
Įrėmintas į atvaizdą
Ir paliktas nusišypsoti manimi
Kitiems laikams, tikėjimams.
Net tuščiai vietai,
Iš kur į savo atvaizdą einu...
Sustok, žmogau,
Gal tas vienintelis – jau tu?
... Sustabdė žirgą raitelis.
Pastojo kelią.
Ir kaip seniai išmoktą poterį girdžiu:
– Įrėmintas į atvaizdą aš tavo.
Už ką tokia bausmė?
Juk gyvenau ne aš, o tu.
Gesinki savo šypseną nuo mano lūpų,
Man leiski piešti atvaizdą savim,
Gyventi už save
Nemėgdžiojant kitų.
O tau – sudie!
Tapsėk į baltą smėlį,
Autoportretą
nusinešdamas
dangun.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-04 23:33:58
Švelnus, jautrus ir lyriškas darbas. Labai patiko. "Kabinėtis" moku, bet neradau prie ko :) )))))
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-04 13:46:00
Išmintinga, juk kiekvienam norisi but tuo ypatingu žmogumi... Ir kažin kokie mes būsim, kai mūsų nebebūs, ką sakys apie mus kiti, ar bent prisimins.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-08-04 10:18:13
Taip. Tai kas gi aš ir kooooks mano atvaizdas??????? yra ar nėra.... esu - nesu. Būsiu?
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-03 17:54:42
Čia tas pastojęs kelią ant balto žirgo su kalaviju ar ant kudo vargšo Rosinanto, kuris su vėjo malūnais...autoportretai gan vykę...bet mes dzieduliai nemėgdžiosim...kažkodėl šaindiena piktokai,
gal sakau pamiršai?
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 17:17:04
Rami išmintis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-08-03 14:03:19
nuostabus
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-08-03 12:41:47
Patiko.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-08-03 09:51:39
gyvenimisku pamastymu kupinas eilius. vercia issiklausyti
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 08:14:36
Autoportretas, kurio negaliu nepasiimti. Kad atsiminčiau. Ilgam...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 05:30:28
...labai gerai atrastos minties išraiškos.
Kiekviename žmoguje slypi dvilypumas - keičiasi kaukės... O likti savimi ne visada drąsos pakanka.
Man leiski piešti atvaizdą savim, / Gyventi už save, / Nemėgdžiojant kitų.
Kodėl meno žmonės yra pažeidžiami ir išskirtiniai? Kūryboje išreiškiama savastis. Amžinos paieškos.
Savęs link.