Santrauka:
Esu ten ir aš // su dzūko "dzie, dzie"...
Tegu jau nebus
Mano sielai kraštų svetimų.
Kur auga pušelė,
Esu ten ir aš
Su dzūko "dzie, dzie"...
Ir... dzie! dzie!
Jau žinau,
(Nors maniau,
kad taip būti negali)
Net smėlynuos šilinių
Glebėsčiuojas pušelės
Su P. Širvio beržais
Ir dalgis poeto
Nemoka nukrist nuo peties -
Kur bekristų-
(Dzie! dzie!)
Ten pušelės
Rūtelėmis auga.
O berželiai
(Dzie! dzie!)
Sužaliuoja
Baltai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-07 16:56:18
Pasakysiu tą patį ką ir ten. Artimos vietos, savi namai niekad jų nieks neatstos, nes tai tiesiog sava. Nuoširdus eilėraštis, o tik nuoširdūs, ne dirbtini eilėraščiai yra tikri...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-06 12:12:01
O, kiek graudulio, kiek jausmo. Tik senieji lietuviai taip bemoka mylėti. :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-06 09:21:23
Kiek švelnumo, nuostabaus grožio Jūsų eilėse ir širdyje.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-08-06 07:53:34
Tik Autoriaus kūriniuose taip žaviai pušelės rūtelėmis auga ir berželiai žaliuoja baltai:)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-06 07:39:19
Mielai, švelniai... Ilgesingai.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-06 06:16:18
Nelemta man dzieduliu būt, nuo Vilkmergės pabūsiu diedu...galbūt užkas Dūkstynos šile ar Anykščių...tarp tų žalių pušelių, kur skardžiabalsės gieda...gal sakau, ant kirmino po klebonišką, seniai viens kitą raginom...a
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-06 00:07:23
takis mielas tas dzie, dzie...