Tegu jau nebus
Mano sielai kraštų svetimų.
Kur auga pušelė,
Esu ten ir aš
Su dzūko "dzie, dzie"...

Ir... dzie! dzie!
Jau žinau,
(Nors maniau,
kad taip būti negali)
Net smėlynuos šilinių
Glebėsčiuojas pušelės
Su P. Širvio beržais
Ir dalgis poeto
Nemoka nukrist nuo peties -
Kur bekristų-
(Dzie! dzie!)
Ten pušelės
Rūtelėmis auga.
O berželiai
(Dzie! dzie!)
Sužaliuoja
Baltai.