(tęsinys)
.
Oi tu mergela lelyjela
Ar aisi už many bernužėlio…
Dainuoja, liuli, ūžauja daina
Miškais, laukais, per baltą smėlį,
Kliudydama net pilką akmenėlį.
O Dieve, negi iš tiesų ir tu,
Kaip džiaugsmo ašara aky,
Su karieta kartu?
Net užmiršti, kad tai ne karieta.
Važiuoji jos sudužusia šuke,
Gražiai pušim Dzūkijos padabinta –
Po ratais numesti Ūlos krantai
Ir Merkio ąžuoliniai tiltai.
Kas sakė, kad šilų krašte
Nemoka žvaigždės krist į širdis?
Esą, skandinasi ir gęsta Nemune –
Nei mato jas,
Nei girdi kas...
O, neteisybė! Karieta neleis
Tau šitaip jaukti šviesų protą –
Kalneliais mūsų tėviškės kuprotos,
O ašarotos – šuliniais giliais...
Važiuoja, liuli, mėto stoteles
It auksinus iš elgetos kišenės.
Tai bent, Dzievuliau, karieta,
Keleliai dulka ir daina
Užspringt gerklėj negali...
.
Ar aisi už many bernužėlio
Ar tu būsi mano priesagėlė
Pas mus kalneliai kakaviniai...
VIDINIS:
Tegu tai būna įžanga, vežėjau.
Norėtųsi, kad šitaip ir toliau.
Daug rūpesčių širdy.
Ir baimių...
Dalykai šie nebūna atskirti.
Badžiau daugkart gyvent iš naujo,
Bet kas iš to? –
Eini, o iš paskos girdi –
Važiuoja, girgžda karieta,
Net nežinai, ką sieloje,
Ką širdyje neši,
O juo labiau, kokie likimai
Laukia kelyje.
Anąsyk žiū, –
Gal tyčia ar netyčia –
Prie mano kelio
Dievulis akmenėlį parideno.
Gali nepatikėt, žmogau,
Tačiau bent paklausyk...
DIEVAS:
Prisėsk, Vidini. Ir mintyk...
Argi svarbu, kaip pasakysi žodį
Ar kaip istorikas atrodys tavo piešiny?
Kvailiai išeina net savęs ieškoti,
Skandinasi it varlės Savęspi,
O tu prisėdęs būki ponas.
Nepatikėk istorinėm tiesom –
Jau baigias tavo maratonas,
Beje, ilgesnis,
o šlovės
Į Vilnių, kaip kadaise į Atėnus,
Jis, mano mielas – neatneš.
Užmiršk, kas tu.
Manyk, kad Dievas
Ir pabandyk suvokti –
Lengva jam ar nelabai.
Pasibaigė juk jaunos dienos –
Net pats paklausi:
Dieve, kam laikai?
Tau rūpi Einvardas Dūdavičius?
Kaip jis atrodys piešiny?
Štai popierius, pieštukas...
Trupinėlis laiko.
Neaušinki burnos.
Paišyk...
VEŽĖJAS:
Ir nupiešei.
Tik gal per daug ilgai sėdėjai
Ant Dievo paridento tau akmens.
Ištrūkęs vėjas plėšė piešinį ir – ką?
Pateko į istoriko rankas.
Sakai, kad vardas Einvardas.
Sakai, kad pavardė Dūdavičius.
Nenori žmonės jo girdėti:
Esą užtenka mums turėti
Edvardą Gudavičių.
Tai jis – istorikas tautos –
Ir Mindaugą karalių
Už parankės laikęs...
Net liepos šventėse
Jis pirmas prie karaliaus stalo.
Bet... jeigu su Dievu kalbėjęs,
Gal tu arčiau tiesios.
Dar liko posmas iš dainos,
O ji, kaip ir gyvenimas,
Dainuojama lig pabaigos.
.
Pas mus kalneliai kakaviniai,
O akmenėliai sidabriniai
Balalės žydzi žaliais šilkais
Iš viduries vecas balci perlai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-07 16:53:20
Kaip būvo Baltaragio malūnas, Velnio nuotaka, tai pagal jūsų eiles galiam būtų sukurti miuziklą, na, man beskaitant tokios mintys atėjo. O, ir vaiždžiai idomu būtų pamatyti mano isivaizduojamus jūsų herojus.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-05 12:33:11
Visai sumaišei mano protelį savo dzūkiškais ripavimais, jau taip apglėbia, jau taip suspaudžia pailsusią širdelę, kad net graudu kaip apsakyti, dzieduliau...ačiū Tau už godeles.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-05 12:02:13
Pagarba autoriui, nes perskaitytos mintys praveria skaitytojui naujų erdvių tiek mintims, tiek jausmams.Jei kas nors yra kuo nors, įrodinėti apie buvimą nebereikia.Pateisintas pseudonimas - išmintis plūste plūsta.Šaunu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-05 08:20:48
...nėra čia kas komentuoja, man toli iki Jūsų darbų, puiku ir tiek.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-08-05 08:04:51
Dievo paridentas akmenėlis... tokia graži mintis pamąstymams:)
Gal jis visiems paridena, tik ne visi pamato? Reikia dažniau apsižvalgyti. Gera buvo skaityti. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-05 07:50:59
Didžiausi filosofai tie, kas kalba žmonių kalba.
Tekstas nuoseklus, prasmingas, o stilius raminantis. Gražiai ir liaudies motyvai įsisuka. Patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-08-05 00:44:09
"Prisėsk, Vidini. Ir mintyk...
Argi svarbu, kaip pasakysi žodį,
Ar kaip istorikas atrodys tavo piešiny?
Kvailiai išeina net savęs ieškoti,
Skandinasi it varlės Savęspi,
O tu prisėdęs, būki ponas. " ir ne tik..... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-05 00:33:54
aš tava būsiu priesagėlė.... :) tik kad išsibaigė jau kakavėlė
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-05 00:13:45
ŽŽ darosi populiaru važiuoti sudužusia šuke, šį mėnesį jau gal kokie keturi važiavo :)
Bet netgi tas pasikartojimas nė kiek negadina nuostabaus kūrinio. Patiko. Ar bus "Kelionė IV"?