Neverta aiškintis,
Kas dar į kraują srūva
Ir žada ateitį kalbėt.
Kortų kaladėse – karaliai,
Kortų kaladėse – ir tūzai.
Ten aukso daug,
Ir rūmais į akis
Begėdiškos svajonės žiūri,
Lyg nežinotų
Kas, už ką
Ir kam juos pastatys.

Ne Baltija banguoja...
Mano laikas mintimis,
Sugėręs nuoskaudas ir melą,
Nenori nusilenkti maldomis
Kortų kaladžių tūzams
Ir karaliams.
Lig šiol dar vis nenugalėtas
Gyvena, dirba kraujuje –
Tegu labai nedidelis –
Bet vis dėlto poetas.
Devynakės į jo rankas
Jau neįdėsi,
Kortų karaliaus
              arba tūzo
                      ja nemuš.

... Kvailiams išnykus
Ir karaliai miršta,
Užspringę savimi –
Deja, ne rūmais –
Nuorūka,
Nuo gatvės pakelta...