Santrauka:
Tave nupieš Čiurlionis // paveikslas būsi drobėje // dar išaustoj // iš mano tėviškės linų...
Taip gal tik moteris,
Parimusi ant rankų,
Gali nustebti, pažiūrėjus į save.
Kokia ramybė, Dieve mano!
Ateik, žmogau, ir piešk!
Šitoj šaly dar neatėjo vėjai,
O mariose neužgimė banga.
Kvėpavimas nepalietė vandens.
Taip klūpo uolos,
Akmenys, kalnai...
Namo parėjęs
Pailsėti Dievas
Ne tyčia uždegė akių šviesas—
Ir krenta ašaros
Mažyčiais žiburėliais
Į moterį,
Į jos tylos gelmes...
Ranka sunki, kad palytėt galėčiau
Jos būseną,
Net žodis per sunkus —
Bet jau žinau,
Kaip reikia ją mylėti,
Priglust ramybėj potėpiais spalvų.
Ramybe, būk!
Tave nupieš Čiurlionis ----
Paveikslas būsi
Drobėje,
Dar išaustoj
Iš mano tėviškės linų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-16 10:55:38
gražu...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-12-16 10:48:28
Konkursui tiktų:)
Gražus Moters paveikslas. Per save į kitą.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-12-16 07:50:15
Ir man žodžiai per sunkūs, kad galėčiau pasakyt. Nuostabus ramybės jausmas per Moterį, jos būseną.