Santrauka
O Goliau, krank!// Padangė neatauš...
Santrauka
Šalis didi – // nuo lopšio, kryžiaus // lig žvaigždėtos begalybės...
Santrauka
Į lopšį sugrįžau. // (Kvailai atrodau, tiesa?)
Santrauka
Širdy vėl aušta karžygių laikai, // prie duonos valgytos // su Dzievuliu ir druskute.
Santrauka
O ne, brolau, // tai ne pavasaris, // tai Dievas aušta.
Santrauka
Net tikiu, // kad prie lopšio ateisiu // ir galėsiu pasupti save.
Santrauka
O Savęspi! tikiu- // pasaulis begalybėje esi..
Santrauka
Kai reikia ir Anapilį nešioti // atsiveria vaizdai iš Savęspi
Santrauka
Dejuoja gerklėje sušalęs žodis, //o žodyje – Žmogus.
