Santrauka:
Širdy vėl aušta karžygių laikai, // prie duonos valgytos // su Dzievuliu ir druskute.
Gražu,
Kai žodis duonon krenta -
Vaikystė šypteli...
Net ašara sušvinta.
Neklausiu
Kas supranta - nesupranta
Iš kur amerikos,
Karaliai,
Trakų pilys?
Beduonė
Vaikščiojo po gryčias.
Su ja - ir aš.
Tik nebalnokite
Šioje lemty žirgų!
Apžergęs lazdą,
Jodavau į Vytauto laikus,
Įeidavau į rūmus,
Į bažnyčias - basas.
O kasdieninė duona
Poterėlyje tiktai.
Todėl žegnojama,
Todėl šventa.
.......................
Širdy vėl aušta karžygių laikai,
Prie duonos valgytos
Su Dzievuliu ir druskute.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-11-16 16:30:43
Ach, kokia saldi, skalsi "forminukė", išlaukta ilgoje eilutėje epeige, šarmoje sausio ar vasario, parnešus kepaliuką ant stalo dėjai, tapdavo šventa, ir tėtis atriekdavo storesnę riekę. O kaip seniai tai buvo, jauniems sakysi, nepatikės. Šventi Tavo žodžiai, Dzieduli, apie duonelę. Šventi.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-16 11:20:55
Stipriausia pabaiga - ,,Prie duonos valgytos su Dzievuliu ir druskute".Nuskamba kaip ,,Tėve mūsų" - ,,kasdienės duonos duok mums šiandien''. Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-16 09:22:54
...šventas prisilietimas atmintimi ir nūdiena prie Kasdieninės Duonos. Gražus priminimas - gerbkime ir tausokime Duonelę.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2009-11-16 09:22:20
Nagi tikrai gražu