Santrauka:
O Goliau, krank!// Padangė neatauš...
O Goliau, krank!
Padangę arsime abu.
Tu - paukštis mylimas šilų.
Daug metų su tavim kartu
Ir kai jau, regis, nieko neturiu,
Vis išgirstu:
- Varškė! Varškė!
Ėgė!..
Į sielą ūbteli šviesa
Ir atliepiu, išmokęs būti varnu:
- Kokia skaidri tavo giesmė!
Kvarkt, kvarkt! Varškė, varškė!
Išeina tėviškė, o mudu va
Dar vis ją guodžiame daina.
O Goliau, krank!
Padangė neatauš.
Virš miško vyturiai negieda
Ir pempės neklykia
Net jeigu - ne žiema.
Tegu pamato dar, kaip du senu
Žagre padangę ariam.
- Varškė, varškė!..
- Mano vaiks, mano vaiks!
Ir varrrgas kaip pasaulis marrrgas, marrrgas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-11-20 12:36:27
padangę arsime abu... ;)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-20 10:23:33
O koks gražus varvo vardas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-20 09:12:15
Sužavėta, Pranai, abu jūs tikri ir labai artimi
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-20 07:56:43
ėgė... du senu ir pasaulis marrrrgas
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-11-20 07:55:12
Prasmingas sugretinimas - žmogaus ir paukščio. Šviesu:)
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-20 07:49:43
,,padangė neatauš" - stipriai pasakyta. Eiliukės gyvos, su nuotaika...