Santrauka:
O ne, brolau, // tai ne pavasaris, // tai Dievas aušta.
Suklūsta žmonės
Kai sakau:
- Pavasarį nešu.
Tai mano sakmės be tiesos,
Bet... ir jomis tikiu.
Galbūt, kad rudenio tyloj
Neįprantu įeit į rūką, purvą, vėją...
Po dangų saulė ritinėjas,
Ties inkilu pašvilpauja varnėnas
Ir driekiasi į tolumas sapnai,
Kur išgirstu, suskaudus sielai:
- O ne, brolau,
Tai ne pavasaris,
Tai Dievas aušta
Galbūt, kaip tavo sakmės -
Irgi be tiesos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-11-14 15:22:43
O kas tiesa? - paklausk varnėno - jis gal linksmai, gal ilgesingai sučiurens; pavasariui grįžau, man rūpestėlių pilnos dienos, per vasarėlę, išskleidusią žalias bures, akimirkai nuo rūpestėlių užsimiršęs, pagarbinu savąja giesmele, aš Tą, kur būti man paskyręs, keistoką tarp kelionių: iš čia į ten ir atgalios. O kiek tiesos giesmelėj mano? - aš nežinau, todėl giedoti gera man, taip lemta man, ir kai pagels, ims rūdyti žalios burės, giemelę baigsiu, patrauksiu į kelionę, čia lapų kritmetis šiurens..,
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-14 13:23:30
Sakmė yra sakmė.
Pelėda - Tu poetas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-14 12:11:41
...puiku...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-14 11:37:14
Ačiū, Pranai