Santrauka:
O Savęspi! tikiu- // pasaulis begalybėje esi..
O kas esi
Sakyki, Savęspi?
Man nesmagu įtarti, kad senatvė
Panūdo žaisti būtimi.
Jau sugebu žvaigždes uždegti,
Pavaikščioti po erdvę begalybės.
Keliai po kojomis nedulksta,
O akyse tamsa
Regėjimais sunokus.
Ir suprantu,
Kad vaikščioju po Žmogų.
Vėl mūzomis suaikčioja širdis:
O Savęspi! Tikiu -
Pasaulis begalybėje esi..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-09 08:09:11
O kas esi...? visam gyvenimui.
Švari ir svari išmintis Jūsų eilėse įtaigiai atgręžia į save, o dar ir savitos tvirtybės teikia.
Prasmingai. Žavi ir minties nuoseklumas.
Vartotojas (-a): rasa varnė
Sukurta: 2009-11-08 17:57:56
tamsa regėjimais sunokus - ypač graži metafora
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 16:32:24
...oi, ta prasminga kelionė savęs link...patiko, giliai pajausta.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 15:09:34
Išmintiškai parašyta. Už "savęspi" pagarba.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-08 11:54:13
Yra kaip yra - ką Pelėda beparašo, man viskas prasminga, jauku, gražu, poetiška :)
Kodėl? Nežinau.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-08 11:41:29
po žmogų... galima paklysti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-11-08 11:06:52
Jau sugebu žvaigždes uždegti,
Pavaikščioti po erdvę begalybės
...PLATU, ŠVIESU IR POETIŠKA...begalinė erdvė ir jausmas meistriškai išraiškingai persipinę...nubanguoja filosofiškai ir įtaigiai...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-11-08 09:49:33
Savęsp(risipažinimo) eini Žmogau...
Nepyk (už tiesą) - aš ir seku iš paskos,
Visi, savais keliais žinsniojame visaton...
kur susilieja - du pasauliai...
...vienas mumyje - ir visi kiti aplinkui...
Poezijoj tu peržengei ribas pasaulio
Tu pratiniesi žengti tarp žvaigždžių toliau
keliu - regėjimais įmintu, mūzom pramintu
eini eini - o jis prasideda ir pasibaigia savęspižmogumi...
t.y. tuo - kuo dar tiki...