Ach, kokia saldi, skalsi "forminukė", išlaukta ilgoje eilutėje epeige, šarmoje sausio ar vasario, parnešus kepaliuką ant stalo dėjai, tapdavo šventa, ir tėtis atriekdavo storesnę riekę. O kaip seniai tai buvo, jauniems sakysi, nepatikės. Šventi Tavo žodžiai, Dzieduli, apie duonelę. Šventi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-11-16 16:30:43
Ach, kokia saldi, skalsi "forminukė", išlaukta ilgoje eilutėje epeige, šarmoje sausio ar vasario, parnešus kepaliuką ant stalo dėjai, tapdavo šventa, ir tėtis atriekdavo storesnę riekę. O kaip seniai tai buvo, jauniems sakysi, nepatikės. Šventi Tavo žodžiai, Dzieduli, apie duonelę. Šventi.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-16 11:20:55
Stipriausia pabaiga - ,,Prie duonos valgytos su Dzievuliu ir druskute".Nuskamba kaip ,,Tėve mūsų" - ,,kasdienės duonos duok mums šiandien''. Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-16 09:22:54
...šventas prisilietimas atmintimi ir nūdiena prie Kasdieninės Duonos. Gražus priminimas - gerbkime ir tausokime Duonelę.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2009-11-16 09:22:20
Nagi tikrai gražu