Santrauka:
Įsiklausiau, norėdamas išgirsti Ūdrio dainą „ Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“ iš Vytauto Klovos operos „ Pilėnai“. Šventa tyluma, o iki Pilėnų atrodo nežinomas kelias. Ne, tai ne tas Vytautas Juozapaitis...Santrauka:
Vėl sveika akimi žvilgt į kairę, į tuščią lovą, kurioje prieš metus surasdavau Gediminą Valacką. Ech, kas galėjo, švogriau, patikėti, kad taip toli būdami, kartu eisime į Kalėdas.Santrauka:
Nepasakė gydytoja, kad reikia šypsotis, bet „karietą“ parūpino. Ji stovėjo už priimamojo durų koridoriuje, o prie jos – ir vežėja. Taip, vežėjA.Santrauka:
- Nemanau, kad GAMTA galėtų pakęsti begalinį niokojimą,- tarė Vidinis. - Siaubia ją gi ne kažkokios nematomos jėgos. Niokotojas yra arba jos pačios kūrinys, arba jis jai padovanotas.Santrauka:
Jeigu nori nubausti nedorėlį, parašyk jam už blogą kūrinį labai gerą vertinimą. Ir jis džiaugsis, netgi neįtardamas kokius žiaurius spąstus paspendei. Džiaugsis...Santrauka:
Dabar jau pasėta. Kas dygo - išdygo ir belieka tik būti visomis valdžiomis nepatenkintu ir skųstis, kad, girdi- ak, kaip nepragyvenamai sunkuSantrauka:
Kalbėkime be žodžių daugiareikšmių, // tiesiog kaip du bičiuliai, ištikti bėdos.Santrauka:
- Ką? Giedojo gaidžiai? - perskaitydamas parašytą tekstą, klausiu ir juoktis - verkti norisi. Tik beprotis gali išgirsti Vilniaus Naujininkuose giedančius gaidžius.Santrauka:
- Jūs man šiandien labai gražus, ponas Ypata, - pati sau netikėtai pasakė Astė: - Nematau prie jūsų šono muškietininko špagos, o gražus.Santrauka:
Parašytas 2008-12-22