Santrauka
Anot varno Goliaus: tai vis dėlto tokie užrašai....
Bet ir jis, matyt, kaip ir aš, tik apytikriai įsivaizduoja, kokie jie galėtų būti.
Santrauka
Tai dar vienas gabaliukas iš to paties, varginantis skaitytoją, gerb. komentatorių, mane — irgi. Puiku, kad visi turime bemaž vienodas galimybes: neskaityti, nekomentuoti, nerašyti.
Santrauka
Net tuomet, kai Kanadoje
ar Argentinoje
kėliau akis į žvaigždynus dangaus,
grįžti nebuvo sunku
net vandens atsigerti.
Santrauka
Taigi čia trečias raštas iš to mano sumanymo, kurį kartais pavadinu savęs skaitymu, Jau sakiau, kad sėkmės didesnės nesitikiu, tačiau tuos, kurie skaitys, paprašysiu žvilgtelėti į pirmąją iš penkių nuotraukų, esančių virš teksto. Pirmą nuotrauką skiriu nelyg šių tekstų iliustracijai. Tai dažniau bus ne mano nuotraukos, o pasiimtos, tarkim, trumpam pasiskolintos. Man atrodo, kad jų išdėstymo padėtis labai patogi tokiam darbui atlikti. Štai ir bandau pasinaudoti tokia proga. Dabar ieškau iliustracijai gražiai besijuokiančio žmogaus.
Santrauka
Visos žiemos,
pavasariai, vasaros, rudenys
susiėjo į mano akis.
Santrauka
Tai va, pasirodo, užkliuvo internetinis parašas ir, kaip suprantu, tai todėl, kad per jį tikiuosi kažkaip patogiau apglostyti buvusį laiką. Tačiau tai manęs iš bėdos negelbsti: tą, buvusį, kur kas geriau atsimenu, negu ką tik praėjusį. Kažką parašau, o netrukus galvoju, ar tikrai parašiau, ar tik žadėjau parašyti. Šita užmarštis labai vargina rašant didesnį kūrinį. Manau, kad tai asmeniškai man skaudžiausias (kol kas) senatvės pasireiškimas. Tačiau ne, ne, apie tai nerašau, tačiau darosi įdomu, kada mielas Pakeleivis man pasakys: Pranuci, ar ne laikas sugrįžti namo?
Deja, deja. Ir nors niekas apie tai atviriau nekalbame, o vis tik старость — не радость, tačiau stengiuosi, kad šio proceso suvokimas man irgi būtų įdomus.
Santrauka
Kelintą kartą bandau realizuoti sumanymą, bet vis nesėkmingai. Nelabai tikiu, kad šį kartą pavyks geriau, tačiau pabandyti vis dėlto verta. Noriu pabūti ateities laiko žiupsnelyje, kur ir žemės po kojomis nėra. Tai beveik tik laiko ir erdvės struktūra. Na, o šia santraukai skirta vieta, manau, būtų prasminga pasinaudoti it stebėjimo punktu, matant save prie darbo, kurio jau negaliu pakelti, bet vis dar bandu: o gal pavyks...
Santrauka
Tarp pastarųju mano nuotaikų pasitaikiusi ir panaši į šitą, bet smagu, kad dar vis apsieinama be SOS.
Santrauka
Kažkas iš pamąstymų apie žmogų. Turbūt. Daug nežinojimo jame.
Santrauka
Gal tiktų padėti prie žmogaus portreto eskizų.
