Santrauka
140-oji diena po jubiliejinių 75
Santrauka
Kažkas vargsta dėl proto. Toks vargas, matyt, visaip pasireiškia. Aš, deja, ne išimtis,
Vargstu... Šį kartą atsimindamas bičiulį Cezarį.
Santrauka
Yra dalykų, kurie neužsimiršta, kaip ir kažkada Giedrės padovanotos Gėlės su parašu „Pelėdai ir jo motinėlei“. Ir štai dabar jomis noriu išpuošti rašomus „fragmentus Laiko ir Savęs“. Manau, kad dar ne kartą prie šių gėlių ateisiu. Man tai malonu dėl daugelio priežasčių.
Santrauka
Tai kažkas, mano galva, iš truputį geriau nusisekusio bandymo, prisilečiant – kad ir per tolį – prie Savęsp. Tai jau ne pirmas bandymas. Deja, dar vis tenka kalbėti būtent apie bandymą...
Santrauka
Eilinį bandymą parašyti „fragmentus apie Laiką ir Save“ teisinu tuo, kad šį kartą tai bandau padaryti peržengęs 75.
Santrauka
Jau kelintą kartą pradedu sumanytus užrašus, tačiau po kurio laiko priverstas juos suniekinti, palikti ugniai ar šiukšlynui, makulatūrai, tačiau atsitinka taip, kad netrukus vėl drimbu į krėslą ir pradedu juos iš naujo gaivinti. Kažkas tempia prie darbo, kuris man per sunkus, ir priverčia pasakyti: pradedu.
Santrauka
Mįslingas susitikimas su Vidiniu ir jo prasitarimas apie krikštynų poreikį, kai dar žalčiai neišėję žiemos miego.
Santrauka
Bokso ringuose nokdaunas trunka 10 sekundžių. Pas mane jos ištęstos, bet nuo nokauto skiria nedidelis laiko trupinėlis. Manau, kad žmogaus lemtyje tokių trupinėlių pribarstyta daug, Bet turbūt tai ne svarbiausia, apie ką čia parašiau.
Santrauka
Ką reiškia atsikovoti save?
Nežinau ir dabar, kaip tai suvokia Seneka, bet aš apsisprendžiau išsikovoti 100 gyvenimo metų, ir suprantu, kad tai mažiau negu kuklu.
Santrauka
Vietoje įžangos, norint patikinti, kad rašau ne iš „Palatos Nr. 6“
