Santrauka:
Kažkas iš pamąstymų apie žmogų. Turbūt. Daug nežinojimo jame.
Sakai, meluoju? Gal.
Daug ko pasauly nepažinęs,
Tačiau skaudžiausiai, regisi, savęs.
Ten, už mūrinių sienų,
Vienuolynų celės,
Kalėjimai už jų.
O šiandien suradau
Prie pradarytų vartų
Lopšį senelio,
Gimusio prieš šimtą keturiasdešimtį trejus.
Jis irgi nepažintas po mane dar vaikšto.
Kažkas pasakė —
Neskubėk, Pranuci,
Po metų aštuonerių Karolina,
Tavo senelė, jo žmona (pati)
Ir motina šešių sūnų užgims.
Kokiam laike
Ir kur aš pats esu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-27 23:29:17
Et, kad taip mirus vėl gimti. Bet ne baobabu :)))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-27 23:03:19
Giliai kabina pasvarstymai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-27 17:12:16
būties slėpiniai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-27 15:31:40
O juk tvirtinama- žmogus nemirtingas... Gal ir mus kada nors suras