Sakai, meluoju? Gal.
Daug ko pasauly nepažinęs,
Tačiau skaudžiausiai, regisi, savęs.
Ten, už mūrinių sienų,
Vienuolynų celės,
Kalėjimai už jų.
 
O šiandien suradau
Prie pradarytų vartų
Lopšį senelio,
Gimusio prieš šimtą keturiasdešimtį trejus.
Jis irgi nepažintas po mane dar vaikšto.
Kažkas pasakė —
Neskubėk, Pranuci,
Po metų aštuonerių Karolina, 
Tavo senelė, jo žmona (pati)
Ir motina šešių sūnų užgims.
 
Kokiam laike
Ir kur aš pats esu?