Santrauka
Dar vienas pamąstyms apie tą patį, bet jis ir toliau nepasiduodantis.
Ir toliau išlieka būti kaip Kažkas.
Santrauka
Manau, kad taip jau sutvarkyta, kad žmogaus lemtis iš anksto planuoja jo
tolimesnę būtį. Tokia esatis nujaučiama, tačiau suvokti ją, matyt, tegalima
tiktai po to, kai atsirandi vietoje, kuri tau padaovanojoma tęsti egzistencijai.
Čia aš turbūt labai mandriai parašiau, bet tai todėl, kad tokių reiškinių
apmąstymas dar nesibaigė. Man atrodo, kad iš anksčiau žinojau, kad ateis laikas,
kai aš šit tarp dangaus ir žemės. Nujaučiau, žinojau, nes jaučiau veiklą Kažko,
kuris tuo rūpinosi.
Santrauka
... neteisinga mirt
Anksčiau už savo Tėvą,
Santrauka
Nežinau, kaip sutraukti. O atsimenu ne tik iš Žaliosios Ž.
Santrauka
Kapt – žodį iš kažkur,
Lept – žodį iš savęs,
Ir tuo pasibaigia
Senelių muzika
Santrauka
Kažkodėl atmintis suaktyvėjo. Nesuvaldomai.
Norėjau dar pabūti su žirgu, bet nejučia pasijutau miške.
Santrauka
Pasirodo, kad būna ir taip, ko neturėtų būti, bet jeigu taip neatsitiktų,
tai ir prie šio eilėraščio nebūčiau prisėdęs.
Santrauka
Pasiilgau beržo sulos. Ir dar kažko. O ko?
Džiaugiuosi, kad daug neužmiršęs, o išgalvoti dalykai slinkteli žemiau.
Tačiau man ir jie reikalingi.
