Santrauka:
Gal tiktų padėti prie žmogaus portreto eskizų.
Įėjau.
O dabar — prašau uždaryti,
kad neiškrisčiau.
Įspūdis toks,
kaip didelio laivo
įnirusio plaukt po Visatos gelmes.
Nežinau, kas ugnelę kur degs.
Bet ar reikia?
Žvaigždžių daug.
Tik viena prie kitos
susieiti negali - - -
Mirksi, šypsosi, šviečia
ir kenčia vienatvę
panašiai kaip žmogus.
Regis, paskendęs minioj,
net išeiti nemoka,
o pro šypseną jo
neretai poteriauja
vienuolyno vienučių dalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-27 17:05:10
tikrai pelėdiškai išmintinga
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-26 22:01:01
Apsimestinė šypsena ar negalėjimas pabūti savimi? Vienatvė yra tik forma, o kodėl ji atsirado?..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-26 21:26:45
...štai ir aš įėjau...o žvaigždėtas dangau, kur tu sutalpini mūsų ilgesį ir vienatvės rožes?...labai man patiko...toks beribis polėkis...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-26 18:54:23
Įėjau.
O dabar — uždarykit, prašau,
...pažįstama.