Prašau uždaryti

Įėjau. 
O dabar — prašau uždaryti, 
kad neiškrisčiau. 
Įspūdis toks, 
kaip didelio laivo 
įnirusio plaukt po Visatos gelmes. 
Nežinau, kas ugnelę kur degs. 
Bet ar reikia? 
Žvaigždžių daug. 
Tik viena prie kitos 
susieiti negali - - - 
Mirksi, šypsosi, šviečia 
ir kenčia vienatvę 
panašiai kaip žmogus.  
Regis, paskendęs minioj,  
net išeiti nemoka, 
o pro šypseną jo 
neretai poteriauja 
vienuolyno vienučių dalia.
Pelėda