Prašau uždaryti
Įėjau.
O dabar — prašau uždaryti,
kad neiškrisčiau.
Įspūdis toks,
kaip didelio laivo
įnirusio plaukt po Visatos gelmes.
Nežinau, kas ugnelę kur degs.
Bet ar reikia?
Žvaigždžių daug.
Tik viena prie kitos
susieiti negali - - -
Mirksi, šypsosi, šviečia
ir kenčia vienatvę
panašiai kaip žmogus.
Regis, paskendęs minioj,
net išeiti nemoka,
o pro šypseną jo
neretai poteriauja
vienuolyno vienučių dalia.