Santrauka
Nusivyniojo, iš dažų išslydęs
Santrauka
O kai išeina pranas su lazda...
Santrauka
Net kryžiai jau, stovėti neištvėrę, // nuvirto pakėlėm.
Santrauka
Viešpatie, kaip gera, kuomet taip netikėtai išnyksta žiema, kad kažkas padeda įeiti į Savęsp(i) ir atsikvėpti pavasariu.
Santrauka
Išėjo vaikai į miesto gatvę, // o čia, kaip kely
Santrauka
-Taigi, žmonės gyvena ir miršta. O būna ir kitaip - numirę, o gyvenam,- atsiliepė į savo dukros pasakojimą savanoris Jonas Vederys. Iš ten, iš toli toli, iš Rešiotų lagerio
Santrauka
- Dzieduli, neklausk, ar seniai su Pranu pažįstami. Tiek, kiek bereikia, kad kartu būtume karietoje, - kažkodėl parūpo pasakyti.
Santrauka
fragmentai: Lucijus Seneka (1)