← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/40519

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-12 15:01:37

Ateik, o Viešpatie, ir žmogumi
Savo pasaulyje gražiai pabūk.
Kaip ir visada gilu. Šventa. Kalbu ne tik apie šią citatą, o daug daugiau... O šiaip, jei paėmus Pelėdos dvasinę būseną, tai kažkodėl autoriaus asmenyje aš ir matau tai, kas Lietuvoje senais laikais buvo vadinama kriviais, vėliau kaimo šviesuoliais ir pan. Žmogaus lūpomis kalba išmintis, tyra išmintis. Skaitykit ir pajauskit tai, tikrai rekomenduoju. Ačiū už tikrus žodžius.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-02-12 13:11:57

Dainuoji, Dzieduli, iš pačios dūšios, godoji apie patį patį svarbiausia būvime čia, apie vienintelį šios žemės pabarėlį, juk ne tik Mozei Bevardžio pasakyta: \"Žmogau, kur stovi, čia žemė šventoji\", ach kaip tai skaudžiai tikra...vienintelis žemės pabarėlis. Įsipilu, na žinai pats ką...

Anonimas

Sukurta: 2010-02-12 11:46:30

Daugelį eilučių norisi cituoti - smilkteli širdy. Geriau pasiimu visą.
Ypač \"Ir mokėmės ištvert save\"

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-12 10:13:52

,,Akis išdegino bedugnių toliai
Ir žodžiuose dejavo sumaištis -
Kodėl taip esame nutolę,
Kad net nemokame, Visatos broliai,
Žinot vieni kitų?\"........bandome :)...kalbate apie gyvenimą - kuris , kaip bedugnių tolis...ar įmanoma suprast ,ar įmanomą pažint - jei mūsų gyvenimas - tik akimirka :)....o kartais taip norisi apsisvaigint Meile ir pamiršt :,,skaudžiausių kryžių šalį\"