„Džiugi pasivaideno Meilė...“
Viešpatie, pasaugok ją.
Kai šitaip lengva širdyje,
Kai ji ne lyg ant delno
Ir aš, akis pakėlęs, vaikščioju padange
Ir nuostabiausius vaizdinius regiu.
Antai, žiūrėk, o Dante Aligjeri.
Tai Beatričė pas mane
Ateina būti žemėje
Kaip sodas pasiųstas dangaus.
Ir jau nereikia nieko -
Užtenka jos, kad pasijausčiau
Širdim apglėbusiu pasaulį -
Po sielą vaikščioja skambėdamas Čiurlionis,
O aš piešiu
Ant drobės
Begalybės kontekste,
Ją, Doną,
Meilės stebuklingą sodą
Džiugu, kai šitaip vaizdinius regi
Ir didelė bėda,
Kai supranti –
pasivaideno...
„Rugienos“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-10 23:26:24
ooo !!!! šaunus :) labai ,labai,primadoniškai ;)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-02-10 22:41:31
labai, su visomis eilutėmis :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-10 17:44:43
Vizija iš praeities... Vizija, kuri nepalieka... O gal pati meilė tėra mūsų vizija? Bet jei ji tokia, kaip pavaizdavo Pelėda, tai noriu gyventi su ja.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 08:38:26
Gražiai. Tikrai gražiai. Kartais ir pasivaidenimas visai malonus:)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 08:12:31
...puikus Moters įprasminimas, kad ir vizijose.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 04:35:17
\"Po sielą vaikščioja skambėdamas Čiurlionis\"
Jei tų paskutinių eilučių galėtų nebūti...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-02-10 00:33:59
pasivaidenimas...lyg rugienom nuvilnijo