„Džiugi pasivaideno Meilė...“

Viešpatie, pasaugok ją.
Kai šitaip lengva širdyje,
Kai ji ne lyg ant delno
Ir aš, akis pakėlęs, vaikščioju padange
Ir nuostabiausius vaizdinius regiu.
Antai, žiūrėk, o Dante Aligjeri.
Tai Beatričė pas mane
Ateina būti žemėje
Kaip sodas pasiųstas dangaus.
Ir jau nereikia nieko -
Užtenka jos, kad pasijausčiau    
Širdim apglėbusiu pasaulį -
Po sielą vaikščioja skambėdamas Čiurlionis,
O aš piešiu
Ant drobės
Begalybės kontekste,
Ją, Doną,
Meilės stebuklingą sodą

Džiugu, kai šitaip vaizdinius regi
Ir didelė bėda,  
Kai supranti –
              pasivaideno...

„Rugienos“