Santrauka
Graži man ši mažytė valandėlė, // kad atsimint galiu.
Santrauka
Matyt, ir žmogui reik turėti dangų, // kad taip galėtum išdalint save...
Santrauka
Čia dar Erdvė // ir akmenys // jau skaido be sparnų
Santrauka
Šios amžinybės būsenoj, // ir mes bent truputį dievai.
Santrauka
Arčiausias kelias į jaunystę // įsmigt širdin kažkam
Santrauka
Prie pat erdvės // kur kalbasi žvaigždynai // su Dievu.
Santrauka
Būk laiminga, įsisupus į ežero bangą, // ir prigludus prie mano širdies.
Santrauka
Išeikime iš nuotraukos // ir būkim kaip tada...