bijoti nereikia, reikia - būti protingiems. Mano giliu įsitikinimu, jei ta Žvakė degė, niekuomet ir neužges, nesvarbu, kur bebūtum - LIKSI ir grįši... O kas nepriimtina - nebūtina imti. Tai ir vėl priklauso tik nuo mūsų pačių vertybių suvokimo. Stiprūs Dvasioje turime būti. O Jūs toks ir esate :)

Ir visgi tos baimės pagrįstos. Bijau, jog pagrįstos...

Gilus tavo sielvartas, Dzieduli, tie, kurie šiais žodžiais, beje, ne žodžiais, o pačiu brangiausiu pabarėliu žemeje tikėjo ir mylėjo, išniekinti, suguldyti ant bruko miestelių aikštėse, paraistėse ir žvirduobėse užkasti, kauleliais išbarstyti Ledjūrio pakrančių platybėse, buvo ir liko šventa žeme, tėvų ir protėvių išsaugota ir išbranginta didžiausia vertybe. \" Nuleiskim vėliavas, sulenkime kelius\"- šiuos žodžius parašė Kauno poetas T. Buslevičius \"Skelbime\"- eilėraštyje, kuris vienintelis jam gyvam dar esant(buvo likęs gyventi tik vienas mėnuo, sulaukęs vos 50) 1992 m. lapkrityje publikavo \"kAUNO DIENA\": \"PARDUODAM LIETUVĄ, PARDUODAM/NULEISKIM VĖLIAVAS, UŽPŪSKIME ŽVAKES/NE ATGAILAI, NE MEILEI AR PAGUODAI/ O IŠMALDAI IŠTIESKIME RANKAS//SULENKIM ŠIRDIS PANIEKAI IR SMŪGIAMS/KAIP MOTERĮ UŽGERTĄ TULŽIMI/ARKLIAVAGIŲ IR SMUKLININKŲ MUGĖJ/PARDUODAM LIETUVĄ SAVI NESVETIMI...\"Nežinau ką ir bepridurti, išmauksiu karčiosios stiklinaitę ir patylėsiu, pamenu, kaip vakarais(kad neižvelgtų niekas veidų, susėdę ant bruko prie Vilkmergėlės, dainuodavome vaikiščiais būdami: \"Čia Marijos žemė, o mes vaikai jos...\"

daug patoso ir nereikalingų baimių :)

Nerandu žodžių įvertinti - neužgesins žvakės, nes jų daug, va, net išeivio širdy. Ir jaunimas auga toli gražu nekvailas, mylintis. Dekim.