5. „Pasvarcyk, antela“
O dalgis buvo toks aštrus,
Bet akmenėlis irgi ne žolė.
Kai pešas du –
Ne peiliais, kumščiais, o tik žodžiais,
Tai reginys dažnai baisus nebūna.
Te pykstasi, kad tik be kraujo praliejimo,
O jei Vidinis tvotų net lazda,
Miškiniui neskaudėtų -
Išseka senis
Tyliai ir kitų nepastebėtas,
Bet vis dėlto, kaip sako,
Vietinės reikšmės poetas.
Jo tekstai jau aptingę –
Be jausmų ir be vaizduotės,
Bet minutėlė ši
Dar dėmesio verta –
Ne tik lazda Vidinio
Užtvot Miškiniui nepakilo,
Tačiau ir žodžiai burnoje aprimo,
Nustojo kažkur šaukę garvežiai.
VIDINIS
Tai šit koks jis, Miškinis.
Ko gero, jis teisus –
Nedaug many Žmogaus. Nedaug.
O kas galėtų pasakyti,
Kiek "daug" jo pas kitus?
Tikiu ir aš - yra kažkur,
Būtų bjauru, jei netikėčiau,
Bet reikia paieškoti.
Ko gero - taip, teisus.
Tfu! Negražu.
Nepyk, Miškini, buvęs Dieve, -
Atrodė, kad ne kam, o sau
Dėlioja senis žodžius burnoje.
Ir va, jau paskutiniai likę.
Bet reikia juos viešai
Ir aiškiai publikoje tart:
VIDINIS:
Atsiprašau, Miškini.
Senas kelmas jau.
Bet kaip numirt be kryžiaus?
Tikėk ar ne: nenoriu ir bijau.
Greičiau į dangų Dievą vėl įkelsiu,
Negu liksiu su mirtimi be jo.
Todėl ir pažadu: NEMIRSIU,
Kolei į dangų Dievo neįkelsiu
Nebūsi tu, bus kitas.
Patikėk, Miškini.
Ir kai atrodė -
Grįžo sieloje ir lazdoje taika,
Išniro it šešėlis Malvina -
Vienatvės moteris.
Žila dainų dievaitė.
MALVINA
Sakyk, Miškini, kam tu nusidėjęs?
Gražus toks vyras. Man patinka.
Vadink kaip ir visi – Malvynka.
O galvoje ne košė, oi ne košė!...
Ne Dievas juk, ne Dievas, pone,
Nes ne iš ten, branguti, atėjai.
Jeigu kalbi, kad kūręs Žmogų,
Labiau tikiu- esi beždžionė
Iš medžio jau išlipusi.
Ir man labai gražu,
Kad prie žmogaus,
Prie savo kūrinio
Priglusti nori.
VIDINIS.
Tu- ką? Malvina, ką kalbi?
Kvailys aš, skystablauzdis.
Užsidegiau kaip šakalys,
Kaip prakurai, mesti į krosnį.
Tfu! Negražu.
Nepyk, Miškini.
O tu, Malvina, grįžk iš kur atėjus.
MALVINA.
Dar ko! „Iš kur atėjus..."
Tam ir atėjus, kad viena negrįžčiau.
Ech, vyrai, vyrai! Žmogų kuriat
Dangun, miške ir biesas žino kur!
O ištisų - dirbtuvė arba kalvė jo,
Po moteries sijonu.
Tik kalviai dingę.
Belikę lazdai panešioti,
O ne priglausti moteriai, deja.
Vidini, nesupyk,
Bet jeigu iš tiesų
Miškinis nori būti žmogumi,
Jam reikia kampo, lovos,
Pusryčių, pietų ir vakarienės.
Man grįžti ten,
Iš kur atėjus – nesunku.
Bet ten – viena.
Vienatvė ten.
Ir jau tuomet tikrai nelengva.
O tu, Miškini, nebijok manęs -
Jau po sijonu mano
Irgi kalvės nesurasi.
KONFERANSJĖ
Malvina, neužmiršk, prašau,
Su kuo kalbi,
O ir diskusijos tema – ne ta.
MALVINA
Aš boba.
Šklėrių kaimo boba.
Tu balsą prarandi ir gaila.
Žinoma, kad gaila –
Saugok, nes žinai, jau Dievas bepadės,
Manasis gi, iškentęs pragarus visus,
Tai iškentės ir žvyrduobę, jei reikia.
Sakyk, Miškini, ar dainuoti moki?
Ir atsitiko tartum pasakoj gražioj -
Gal šyptelėjęs, gal ir ne
Miškinis, buvęs Dievas
Ėmė moterį už rankos
Ir... girdit?
Ligi šiol dar skamba kaip tada:
MIŠKINIS (dainuoja .
Pasvarcyk, antela, cykiai plūkaudama
Pamislyk, mergela, už many aidama,
Ir iškrito akmenėliai iš užančių
Kas jais dar taikės mušti.
B. d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-01-27 21:59:05
Spalvingas ir gyvas žodynas.Puikus darbas.O scenoje tai tikrai gyvybe prašnektų.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-27 09:38:15
Toks dvigubas pamąstymas. Vidinio ir Malvinkos.
Manau, teisus Vidinis - žmogus be dievų nebegali gyventi, nors dievai jau nebedievai, o tik stabai. Vis turim įsitverti į savo stabą, kad galėtume gyventi. Nes taip drąsiau juk ir patogiau, jei kas ne taip - visada galima akmenį į stabą mesti rėkiant, kad tai jo kaltė.
Na, o Malvina, irgi teisi - kas vyras be moters, moteris be vyro? Juk kas sudrumsčia protą labiau už vyną? Moteris. O kas pakylėja labiau už raketą? Moteris:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-27 01:14:15
susimąsčiau,o ir nusišypsojau :)
vaizdais ant scenos ir žodžiais gilyn nugulė,dėkui :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-27 00:23:13
Pasakyti galiu tai, ką ir po ankstesniais... Kiekviename - gražios (būties ir esybės filosofija kvepiančios) tiesos. Gyvos ir suprantamos... - su kokiu malonumu priimu jas :) Šios dalies pabaiga pradžiugino savo "pasvarstyk antela" (nemoku tarmiškai)... džiaugiuosi - šiomis naujomis detalėmis: perkėlus scenon - šios dienos dalis, pravirkdytų ne vieną. ... Matau, jaučiu :) Kūrinys juk ir turi būti toks, kad žmogus arba juoktųsi, arba verktų, sulaikytų kvėpavimą ar... - sielos gelmes paliečiate.