Santrauka:
Poetą išdavė poetas. //Nebardamas, nekeikdamas, //o vien... tyla.
skiriu E.M.
Negera sieloje.
Oi, kaip negera.
Nors išdavysčių daug -
Prie jų pripratę.
Sužiuro į mane kaip veidrody jo akys
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.
Poetą išdavė poetas.
Nebardamas, nekeikdamas,
O vien... tyla.
Antakalny aukštam,
Dar aukštesniam kape –
Giliai iš žemės žvelgia į mane
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.
Kačiukais dar žilvitis nepražydo.
Žiema Antakalny ir manyje.
Sakei, kad nori dainą pavėjui ištęst.
Ištęsk, poete, išdavysčių tyloje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-01-31 21:52:17
Tarsi kas už rankos vestų ten pabūti, paklausyti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-31 20:11:46
...tikrai labai subtiliai ir jautriai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-31 17:11:59
Viskas pasakytą iki mano komentaro: ir skaudžiai, ir kartu švelniai, ir dar subtiliai. Kažkaip šiurpuliai per kūną nuėjo. Ar tai išeiti anksčiau nei mums atrodo yra išdavystė? Ir kas pasakys, kada tas laikas - išeiti?
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-01-31 13:56:29
palietė... ir švelniai, ir skaudžiai, o tik tyla...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-31 13:27:54
subtiliai skaudus... patylėsiu.
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2010-01-31 12:01:35
Taip ir būna su išdavystėmis...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-31 11:26:53
Jautri kalba, bet tik puse lūpų, o kas kitoje pusėje?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 10:42:18
Išdavystė, alsuojanti tyla, kur kas geriau, nei rėkianti savęs realizacija...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 10:10:58
Ir kodėl mes taip bijom savo praeities? Įmanytume, save išduotume...