Išdavystės tyla

                    skiriu E.M.
  
Negera sieloje.
Oi, kaip negera.
Nors išdavysčių daug -
Prie jų pripratę.
Sužiuro į mane kaip veidrody jo akys
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.

Poetą išdavė poetas.
Nebardamas, nekeikdamas,
O vien... tyla.
Antakalny aukštam,
Dar aukštesniam kape –
Giliai iš žemės žvelgia į mane
Ir laukia, ką  gebėsiu pasakyt.

Kačiukais dar žilvitis nepražydo.
Žiema Antakalny ir manyje.
Sakei, kad nori dainą  pavėjui ištęst.
Ištęsk, poete, išdavysčių tyloje...
Pelėda