Santrauka
„Rūkytų ir kiaulė pypkę, bet apatinė lūpa trumpesnė“, - nušliaužė per smegenis. Ir, žinoma, galėjau prisiminti daug ką iš ankstesnio laiko, kai dar neatrodė, kad meilės dalykams kenktų apatinė lūpa.
Santrauka
Žinau, kad manimi į publiką nešioji savo sonetus...
Santrauka
Ir nekalbėki, Viljamai, kad kam neįdomu // matyti kaip lazda žaliuoja.
Santrauka
teisk, neteisk, // o aš visas // ir vėlei myliu lig mirties...
Santrauka
Pavargo būti tėviškėj žmogus // ir sužaliuoja pušele...
Santrauka
Pasaulyje reti stebuklai, // kai netgi nežinai, // kad nemirtingas
Santrauka
Užmirškime, kad kapinės yra.
Santrauka
Kalbame apie gražias mergas. Tokias, kaip Šmadrija. Jos lyg žino, kad jų gražumas laikinas. Ateina diena, kaip jis pradeda nykti. Ir jokie komplimentai negali padėti. Jis nyksta kaip pati Lietuva, kaip tauta, kaip tu, aš ir kiekvienas lietuvis.
Santrauka
Nėra kam sugrįžt atgalio.
Santrauka
OMNIA: Mano savijautoje dabar irgi panašu į atominį sprogimą, tačiau aš ne Omnia. Kas iš mūsų nežinome puikaus aktoriaus Tomo Vaisietos? Aš esu jo mokinys, o mano tikrasis vardas Burtautas.