Santrauka
JONAS: Tai blokada. Netgi ne materialinė, o dvasinė. Taip, taip – dvasinė blokada. Bet neskubėkite, dar neskubėkite. Einate pas Joną, bet... bet, regisi, kad surasite Kaimyną. Ar jau užmiršote jį, a?
Santrauka
ŠV. PETRAS: - Dar nevėlu. Paskaitysi. O man?.. Matau ant stalo Algirdo „Bedievio maldas“. Manau, kad tiks ir, žinoma, paduok savo paskutinįjį. Kaip ten jis? „Nugirstos mintys“...
Santrauka
PERSIRENGĖLIS: Čia jums. Gulbė – vietinės reikšmės poetui, o gulbinas - buvusiam karietos vežėjui. Prašom nesispyrioti. Mums irgi norisi, kad šventė būtų gera.
Santrauka
DŽEKAS.: Na, nebuvau įleistas į dangų, tačiau ir velnias neįsileido į pragarą. Supranti, Kandžiau. O naktis, o tamsu, tamsu. Sako, keliauk iš kur atėjęs. O tamsu, tamsu... Keliauk, sako, atgal, nes tu mane apgavai. O tamsu, tamsu. Pasėmė žarijų, kad galėčiau pasišviesti kelią, supylė išskobtoje ropėje ir... keliauk, Džekai.
Santrauka
KANDŽIUS: -Betgi, dzieduli... Au, au, au! Žlugdai visą vaidinimą, visą šventę. Kaip čia dabar taip?
Santrauka
POLICININKAS O Viešpatie! Tiek išmokti! Taigi visa knyga. Bet tos dvi šviesos nepavejamos. Jos tolsta. Atrodė visai arti beesą, bet – ne.
Santrauka
ŠVENTOJI Nevažiuosiu. O jeigu, dzieduli ir dėde Vidini, tempsite prievarta, susirgsiu. Kai tokia, kai serganti - tesu tik šlamštas ir niekam nereikalinga.
Santrauka
Katinas pasikėlė ant keturių, žengia kelis žingsnius ir, užšokęs ant automobilio priekio, vėl pritupia ir iš arti pro stiklą žiūri į pareigūnų veidus ir jų šunį, kuris nesuprantamai ramus.
Santrauka
Ir šuo lyg nusikaltėlis pritapeno prie Petronėlės, atsistojo ant užpakalinių kojų ir nepiktai ją apsikabino.
