Dabar,
Kai raganų tiek daug,
Ir visos geros,
Dar vis savo laike,
Už slenksčio kliūdamas,
Eilėraštį rašau:
„O mamos, nežinojau iki šiol,
Kas dar pasaulyje gražiau,
Kaip šitas jūsų balius.
Ko tik nėra ant stalo -
Net kraują gerk!
O prašymas tik vienas -
Nesiprausti rankų!..

Apspito it bitutės žiedą saldų,
Į kojas įlingavo tango,
O  muzika:
„Tik rankų,
              rankų,
                     rankų,
Svety mieliausias, nesiplauk!..

Ar ne dėlto ir vaišių turtas toks,
O raganų tiek daug
Ir visos  geros?

Geriu ir valgau.