Abėcėlė

Ir pats ne kartą jau sakiau –
Neleisk net sau kartot sakyto.
Bet ką tuomet galėčiau veikt?

Štai abėcėlė ir -
Prašau:
Tomis jos raidėmis,
Kurių labai nedaug,
Pasaulio bibliotekos prirašytos.
Kas jas – sakykite –  apglėbti dar galėtų,
Jeigu ir vėl ne ji pati?
Išėjusi su savo raidėmis
Ir Dievui žodį įdeda į burną.

Ar supranti ką čia kalbu?
Jei – ne,
Mąstykime kartu,
Tačiau, man regisi,
Kad ją ir čia girdžiu –
Lyg būtų begalybei tapati.
Pelėda

2012-01-11 20:24:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2012-01-15 00:30:12

Puiku, puiku, puiku!
Natūralaus kalbėjimo tonas labai dera, pabrėžia išmintį.
Ir dideliam, ir mažam.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2012-01-12 11:20:33

Štai abėcėlė ir -
Prašau:
Tomis jos raidėmis,
Kurių labai nedaug,
Pasaulio bibliotekos prirašytos.
...tikras stebuklas...o mes jo nematom kasdienybės dulkėse paskendę...ir dar daug ko nematom...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-01-11 23:09:06

prasminga...abėcėlė - pagrindas viskam