Pabeldė taip, kad na –
Tiesiog į sielą.
Nei durų ten ar užraktų.
Ir netikėtai nustembu –
Pats beldžiuosi,
O šit įeiti negaliu.
O kaip anksčiau?
Kai atmintis po erdvę šią,
Atrodo, irgi jau nevaikšto,
Kaip sužinosiu tai,
Ko šitaip skaudžiai klausiu?
Be užraktų, be durų, be langų,
O šit – pats į save
Įeiti negaliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-01-09 19:54:11
Įdomi savijauta. Galima įvairiai išmąstyti...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-08 22:01:08
įdomus pamąstymas...pats į save įeiti negaliu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-08 19:09:40
Be užraktų, be durų, be langų,
O šit – pats į save
Įeiti negaliu.
...pritariu radaai...tikrai mokate poetiškai sielos kalba prabilti...su didele išmintimi ir meile...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-01-08 15:10:57
labai jauki kalba. Man patinka Jūsų rašymo stilius... - taip betarpiškai beldžiasi, o skaitovui - malonumas būtų skaityti (auditorijoje).
Kas liečia turinį - visuomet Jūsų kūryboje kalbama apie tikrus dalykus. Labai puikiai mokate juos identifikuoti ir pateikti. Eilėse Jūsų galima atrasti "pastiprinimo" (jei ne atsako) momentus į daugelį pasąmonėje krebždančių klausimų, pamąstymų.... - už tai labai labai Jus mėgstu :)
Šis ITIN artimai palietė... AČIŪ.
Anonimas
Sukurta: 2012-01-08 14:41:13
durys į save užtrenktos - katastrofa :)
ji ir gimdo tokius šaunius pamąstymus.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-01-08 09:34:36
Įdomiai čia apie save, bet taip iš tiesų būna :)