Pabeldė taip, kad na –
Tiesiog į sielą.
Nei durų ten ar užraktų.
Ir netikėtai nustembu –
Pats beldžiuosi,
O šit įeiti negaliu.

O kaip anksčiau?

Kai atmintis po erdvę šią,
Atrodo, irgi jau nevaikšto,
Kaip sužinosiu tai,
Ko šitaip skaudžiai klausiu?

Be užraktų, be durų, be langų,
O šit – pats į save
Įeiti negaliu.