Santrauka
*Šią baladę sudaro preliudas ir romansas.
Tai opusas optimistinis, kaip ir anoji – „Husarų“, – nihiliui nuodingi kūriniai. Siaubas, kaip baladei priklauso, čia tik – „Jos eurus susišluoja“... Ale Valentinui tiek pakaks. Tąjį džiugins moralizacija... o ans scholastiaga surūgs.
** Elektroskopas – pensininkas, nusipelnęs ektronikai veikėjas. Čia tas archajinis prietaisas naudojamas kritikos jautrumui ieškomam bet nežinomam „nauja“ išmatuoti. Teoriškai ta jautrumo kreivė nustatyta, linksta link nulio siekdama minuso, bet bandyti – patraukli pramoga.
***nėmaž – dėmesiui atkreipti be antrojo neiginio, – kyla įdomių interferencijų su „nemaž“ ir kt.
****Strėlė Amūro – amžiais nubanalinta, o veiksminga, – dar daugeliui neįkandami banalumo efektai, tai čia proga apsimąstyti.
Santrauka
Ar dar augina kas Lietuvoj grikių.
Santrauka
Rašysiu, sakau, apie bekraštį ilgesį.
Santrauka
Žurnalistinis tyrimas.
Humanitarų ir apskritai sapiens mentalitetas nuo laikų Balzako „Prarastų iliuzijų“. Šioje dalyje nebereikia interpretacijų, suminėti faktai kalba patys už save.
Nuotykiai VU – mokslų šventovėje.
Santrauka
Išplėstinės pastabos apie „samogitinės“ rašybos ydingumą.
Antra dalis: klaidingas tarmiškos rašybos tikslo supratimas sukurtą „samogitinę“ rašybą verčia niekine – net pačiam ja rašančiam ji nereikalinga.
Tai šunkelis, atvedantis ne į tarmių pirkelę pagiry, o lyg į pelkę, lyg į miesto akligatvį, kuriame jokių durų neatidaro.
Santrauka
Išplėstinės pastabos apie „samogitinės“ rašybos ydingumą.
Pirma dalis: tos rašybos šalininkų argumentai. Nesutaikomi požiūriai į tarmiškos rašybos tikslą.
