Iš kur iš seno kelmo
Dar sunkiasi sakai...
Atsiminimais alma
Visur aplink miškai.
Perdien jų seną vyną
Sugėrė dabartis.
Nūnai naktis gesina
Dar švytinčias smiltis.
Sakai ant stuobrio stingsta,
O kvepia pušimi.
Sukils rūkai širmi,
O ilgesys lai grimzta.
Siaudžianti kadais ir visada,
Sáulėta senų miškų gaida.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-09-28 10:35:09
Pirmo sakinio konstrukcija su dviem "iš" gal taisytina ir paskutinių eilučių ritmas "atrištas" nuo viso eilėraščio suardo sonetiškumą. Tačiau tai tik forma. Turinys gilus ir platus. Pamąstymai eiliuota forma - kaip atsidūsėjimai iš sielos gelmių...Bent man jie mielesni, negu iščiustytos formos padirbiniai. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama..
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-28 10:01:14
Eilėraštis žaismingas.
Tačiau tai - ne sonetas :)