Iš kur iš seno kelmo
Dar sunkiasi sakai...
Atsiminimais alma
Visur aplink miškai.
 
Perdien jų seną vyną
Sugėrė dabartis.
Nūnai naktis gesina
Dar švytinčias smiltis.
 
Sakai ant stuobrio stingsta,
O kvepia pušimi.
Sukils rūkai  širmi,
O ilgesys lai grimzta.
 
Siaudžianti kadais ir visada,
Sáulėta senų miškų gaida.